Pradžių pradžia

Narių vertinimas:  / 0

Informacija

2011-05-01

Autorius Ingrida

Istorijos pradžių pradžia tikriausiai buvo dar 2008 m.

Paaiškėjus, kad sklypas prie namų (7,5 a) yra per mažas mūsų su mama žemės ūkio ambicijoms patenkinti, buvo nuspręsta nusipirkti sklypą tinkantį žemės ūkio produkcijai auginti. 34 arų sklypas už prieinamą kainą pasitaikė tik Širvintų raj. Motiejūnų kaime, apie 38 km nuo Riešės. Pirkau iš močiutės Stasės su kuria iki šiol palaikom šiltus santykius.  Motiejūnuose, daugiausiai aš ir mama (dar ir merginos kartais kartu važiuodavo) „juodai“ dirbom ir daržoves auginom 3 sezonus, kol sugalvojus pasidaryti ten ūkininko sodybą paaiškėjo, kad ūkininko sodybą galima pasidaryti tik turit vienoje vietoje 50 arų. Po truputį pradėjau žiūrinėti skelbimus ir tada pasitaikė proga įsigyti kitą sklypą arčiau, tik už 28 km. nuo Vilniaus.

Neprisimenu kurią tiksliai 2011 m. gegužės mėnesio dieną, laikraštyje "Alio reklama" radau skelbimą apie parduodamą 1,99 ha sklypą Jauniūnų kaime. Skelbime buvo parašyta, kad šalia kelio ir graži gamta. Susiskambinau su mama, nes visos prašomų pinigų sumos neturėjau ir paklausiau: Ar perkam? Kadangi kaina atrodė nelabai didelė, nutarėme, kad reikėtų paskambinti ir pasiklausinėti išsamiau. Atsiliepė pagyvenęs žmogelis gyvenantis netoli Stakliškių, Prienų raj. Pasikalbėję nutarėme nuvažiuoti pasižiūrėti sklypo. Jis kitą dieną atvažiavo iki Senukų prekybos centro Ukmergės g., aš  jį iš ten pasiėmiau ir toliau važiavome mano mašina. 

Pirmas įspūdis pamačius sklypą: sklypas neblogas (tik neblogas, nes visai „plikas“ nėra nei medžių, nei krūmų), toli matosi,  yra kalnas ir pakalnė, kurioje galima kasti tvenkinį.  Sklypo danga ganėtinai sugadinta (giliai suarta ir palikta dirvonuoti, todėl yra likę gilūs grioviai, vaikščiojant galima koją išsisukti, na bet tai yra pataisoma :)). Sklypas ne prie pagrindinio kelio, bet prie kaimo keliuko, reikia dar ir melioracijos griovį pervažiuoti. Bet tuo pačiu keliuku pavažiavus dar yra bent penkios sodybos, dvejose visą laiką gyvenama, o tai reiškia, kad kelias žiemą kažkaip valomas. Kadangi diena buvo saulėta, tai sklypas atrodė visai tinkamas naujai ūkininko sodybai :). Parvežiau dieduką Vincą iki Senukų ir susitarėm susiskambinti. Pasitarusios su mama, nutarėm dar kartą nuvažiuoti pasižiūrėti. Mamai irgi patiko. Nutarėme pirkti. Paskambinau Vincui, kad tvarkytų dokumentus, jis sakė, kad jam patogiau būtų Prienuose užsirašyti pas notarą. Mums viskas tiko, nes bijojome, kad tik jis neparduotų sklypo kam nors kitam :). Nusipirkę sklypą dar vieną sezoną važinėjome į Motiejūnus, nes Jauniūnuose žemė dar nebuvo paruošta ir reikėjo sugalvoti naują žemės ūkio kėlimo strategiją :).