Trumpai apie gamtą

Narių vertinimas:  / 0

Informacija

2013-12-02

Autorius Ingrida

Peržiūros: 2085

Norint ūkininkauti gamtiškai reikia nors kiek pažinti gamtą. Pažiūrėkime pradžiai į didžiulius gamtos knygos skirsnius – miškus ir pievas. Miške žolė neauga. Miške visa žemė nuklota paklote, t.y. negyvais lapais, spygliais, šakelėmis, medžių žievės liekanomis... Miške po žeme rasite daug medienos, tai – gyvos ir mirusios medžių ir krūmų šaknys. Miške visada šešėlis, oro drėgmė didesnė, nėra vėjo. Šalna iškrenta pievose, pabalina žolę, o po medžiais ir miške šalnos nebūna. Užtat sniegas pirmiau ištirpsta pievose, o miške jis dar ilgai guli.

Pievose nerasite medžių lapų, šakelių, spyglių. Pievose karaliauja žolinė augalija. Čia irgi yra paklotė ant žemės, bet ji kitokia. Ji sudaryta iš šieno ir stagarų, iš žolinių augalų.

Mūsų daržas yra atviros saulėtos vietos organizmas. Daržas – pievos atitikmuo. Sodas – miško tipo organizmas. Norėdami gamtiškai prižiūrėti daržą patirties semsimės iš pievų, norėdami gerai prižiūrėti medžius, patirties semsimės iš miško. Matome, kad lapų pievoje nėra, todėl lapais ir pjuvenomis nemulčiuosime daržo.  Tačiau šios medžiagos puikiai tiks mūsų krūmeliams ir vaismedžiams.

Visada kai kyla koks nors klausimas, reikia ieškoti atsakymo gamtoje. O kaip gamta daro? Turint tokį požiūrį nereikia jokių kursų nei mokymų. Pats gali viską išmokti iš gamtos, stebėdamas augalus ir jų augimą.

Štai pieva yra atvira saulėta sistema. Ji netinkama medžiams augti. Medžiai pievoje neauga. Jie auga miške. Pievoje jie skursta. Norėdami, kad mūsų medeliai ir krūmai gerai augtų, turėsime sukurti jiems artimas miškui sąlygas, t.y. jokios žolės, lapų mulčias, jokio vėjo, santykinė oro drėgmė didelė... Jei suteiksime tokias sąlygas, medeliai puikiai augs.

Pievoje auga tik medžiai pirmūnai. Jų yra tik keletas. Sausesnėse pievose pasisėja pušys ir beržai. Drėgnesnės apsitraukia įvairiausiais karklais. Štai šie pirmūnai sukuria sąlygas ateiti kitiems medžiams. Supurena dirvą, patręšia ją, sustabdo vėją, sudaro pavėsį, dirvą sudrėkina ir jau gali pradėti augti kiti medžiai.

Kartais pamatysite pievose pridygusių obelaičių. Gyvūnai ėda obuolius ir sėklytes išplatina. Mūsų miškinė obelis, nors ir taip išplatinta, vis tiek neauga pievose. Kaip ir dauguma protingų medžių. Deja, kultūrinės obelys jau nėra tokios „protingos“ ir bando augti pievose, kur joms nevisai vieta. Tačiau iš arčiau pažiūrėję į tokias obelis pamatysite, kad jos auga sunkiai. Nuo šakos galiuko sekite žemyn ir pamatysite žievėje tokį sujungimą. Nuo šios vietos iki šakos galiuko medis paaugo per vienerius metus. Galime matyti, kad pievoje pasodinti medžiai paauga dešimt centimetrų, trisdešimt centimetrų, kai gerose sąlygose jie gali paaugti penkiasdešimt centimetrų, metrą. Per vienus metus nelabai matosi apie ką šneku, bet paimkim tris metus. Imkime metro aukščio medelį. Pievoje per tris metus jis paauga 3x20 cm. Paaugo pusmetrį per tris metus. O jei medelis gerai prižiūrimas ir auga po šešiasdešimt centimetrų per metus? Tada po trijų metų jis bus beveik trijų metrų aukščio. Pirmasis medelis dvigubai mažesnis per tą patį laiko tarpą! Štai jums stebuklas. Tai ir yra augimas. O tie medeliai kur neva „auga“ pievoje, tai jie ne auga, o egzistuoja ar kaip kitaip pavadinsi.

Autorius: Laimis Žmuida