1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer

Žvilgsnis į daržą

Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 

Pažiūrėkime kaip tai atrodo praktikoje. Norėdami, kad vitaminų gamintojų būtų tiek pat kiek gamtoje, mes turime suteikti jiems panašias sąlygas. Mikroorganizmai gyvena prie augalų šaknų ir minta tuo, ką duoda jiems gyvi augalai arba tuo, ką jie patys pasiima iš jau negyvų augalų. Dar jiems reikia vandens ir oro. Ir šilumos.

Kaip gamta užtikrina tokias sąlygas? Pirma, gamta augina daug augalų vieną šalia kito. Jų šaknys persipina tarpusavyje. Vienos miršta, kitos lenda į mirusių šaknų padarytus kanalėlius. Mikroorganizmai valgo mirusias šaknis ir valgo tą, ką duoda gyvos šaknys – per lapus sukauptą saulės energiją. Tas pats vyksta virš dirvožemio paviršiaus. Augalai vieni gyvi, kiti jau nebegyvi nukritę ant žemės – vadinsime tai paklote, jei ji susikūrė pati, ir mulčiumi, jei jį uždėjo žmogus. Negyvas augalų dalis iš karto valgo mikroorganizmai.

Taigi, maisto mikroorganizmams gamtoje pakanka – tai gyvos šaknys ir negyvos augalų dalys. Dar reikia patiekti vandenį ir orą. Prie paklotės oras prieina iš atmosferos. O prie šaknų, kurios yra po žeme, oras prieina pro skylutes (tunelius) žemėje. Tuos tunelius padaro šaknys ir įvairi dirvožemio fauna – sliekai, kirmėliukai, vabaliukai, didžiulius oro padavimo kanalus išrausia kurmiai. Visą šį bioinžinerinį dirvožemio karkasą vadinsime dirvožemio struktūra. Struktūruotas dirvožemis yra tas, kuris turi daug kanalėlių, nestruktūruotas – tai tiesiog žemė be kanalėlių.

Vanduo taip pat ateina šiais kanalėliais. Dalis – kaip lietas vanduo, kita dalis – kondensuojasi iš oro. Žemė po paklote yra vėsesnė už oro temperatūrą, todėl iš oro ant kanalėlių sienelių ir po paklote iškrenta rasa arba kitaip – kondensatas.

Reziumuojant, gamtoje dirvožemis struktūruotas (su kanalėliais), padengtas paklote (kad dirvožemis būtų vėsesnis už orą ir kondensuotųsi drėgmė) ir turi būti pakankamai augalų liekanų (maistas mikroorganizmams).

Štai tokią aplinką turime sukurti ir darže, jeigu norime gamtiškos kokybės (vitaminų ir kitų naudingų medžiagų).

Taigi, daržo negalima suarti ar sukasti. Nes prarandame dirvožemio struktūrą. Daržas turi būti numulčiuotas, kad mikroorganizmai turėtų ko valgyti ir dirvožemio temperatūra būtų žemesnė (tada kondensuosis drėgmė).

Tradicinėje žemdirbystėje žemė suariama, dirvos struktūra sunaikinama, todėl dirvą reikia laistyti. Gamtinio daržo laistyti nereikia, nes čia, kaip ir gamtoje, pakanka vien lietaus ir to, kas susikondensuoja iš oro ant kanalėlių sienelių. Taip pat drėgmei padeda neišgaruoti ant dirvos gulintis mulčias.

Trumpai tariant, gamtiniame darže mikroorganizmams sąlygos labai geros, jų daug ir jie prideda reikiamą vitaminų kiekį į mūsų daržoves.

Sode darom panašiai, tik kopijuojam dėsnius ne nuo pievos, o nuo miško.

Autorius: Laimis Žmuida

 

Dalintis

Paieška svetainėje