Aktualūs klausimai ir atsakymai

  • Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 

Jeigu žemė rudenį arta, tai per kiek laiko ji atstatytų savo struktūringumą?

Dirvožemio struktūra tai šaknys ir kanalėliai padaryti makrofaunos ir tų pačių šaknų. Atsistatys per vienerius, dvejus, trejetą metų priklausomai nuo dirvožemio (molis, smėlis), priklausomai nuo aplinkos (jei yra krūmų netoli, tai sliekai greičiau apsigyvens), priklausomai nuo mulčio sluoksnio kurį uždėsite, augalų kiekio kurį auginsite (nuo to priklauso kiek bus mirusių šaknų dirvožemyje) ir pan. Derlių gausite jau pirmais metais, o dirvožemio struktūringumui gerėjant derlius irgi turės šansų didėti.

Geriau nupūdyti pieva, tvarkyti artą žemę ar formuoti (kompostu/puvenomis) aukštintas lysves?

Nupūdyta pieva duoda iš karto sveiką struktūruotą gamtišką dirvožemį. Tačiau pūdymas užtrunka metus laiko, todėl neturintys kantrybės susikasa ar susiaria, kad galėtų jau pirmais metais pasisėti smulkių daržovių – morkų, burokėlių. Taip pat gerai susikasti pradinukams. Lengviau kontroliuoti daržą ir derlių. O didesnis gamtiškumas gali ateiti vėliau, kai jau mokės auginti. Tada sieks kokybės ir didins gamtos kiekį. Kompostu aukštintos lysvės išgarina vandenį labiau nei įprastos lysvės, todėl jas teks laistyti, bet jos yra šiltesnės, todėl jas galima išnaudoti labai šilumamėgėms kultūroms – agurkams, moliūginiams.

Ar yra skirtumas tarp paaukštintos lysvės ir neaukštintos?

Taip. Paaukštinta išgarina drėgmę ir yra šiltesnė. Nepaaukštinta gamtiškesnė. Paaukštintoje net kitokios piktžolės augs dėl skirtingų sąlygų.

Ar gali po mulčiu žūti mikroorganizmai?

Gali. Jei per didelis mulčio sluoksnis arba jei per mažas. Tada – masinės žūtys. O pavieniai mikroorganizmai žūna nuolatos. Bakterijos yra nemirtingos, t.y. nuo senatvės nemiršta. Bet žūna patekę į blogą terpę – per didelė ar per  žema temperatūra, drėgmės stygius ar perteklius, maisto trūkumas, toksinės medžiagos ar pan.

Ar ligos puola GŽ augalus?

Gamtinės žemdirbystės teorija sako, jog nepuola. Tačiau čia turima omenyje labai gamtiškas veisles ir gamtinę aplinką. Pavyzdžiui, jeigu geroje aplinkoje gerai auginsite varnalėšas ir rūgštynes, tai ligos jų nepuls. Jei auginsite Lietuvoje savaime neaugančius – pomidorus ir agurkus, tada puls. Galima ligų skaičių sumažinti iki minimumo, o kai kurios kultūros augs išvis be ligų, tačiau, visgi, daugelis daržovių yra nelietuviški augalai, jiems čia aplinka netinka, todėl jie norės sirgti, gamta juos norės nužudyti. Todėl tikimybė sirgti yra, bet ji labai labai mažytė palyginus su tradicine žemdirbyste. 

Ar šiltnamiuose pasiteisina mulčiavimas? Ar galima išvengti laistymo?

Mulčiavimas padeda tiek sukaupti drėgmę, tiek neleidžia jai išgaruoti. Todėl mulčiavimas padės šiltnamyje. Ar to užteks, tai priklauso nuo šiltnamio dydžio (jei jis mažas ir drėgmė gali ateiti iš už šiltnamio), nuo šiltnamio tipo – įgilintas, vėsus, labai karštas, oras vėdinamas ar dažnai uždarytas, turi tarpelius, skersvėjus ir pan., nuo mulčio sluoksnio, nuo to kaip giliai gruntiniai vandenys ir t.t. Kai kurioms kultūroms su atitinkamu šiltnamiu galima ir visai išvengti laistymo. Pavyzdžiui, mažas šiltnamis su pomidorais, kurie drėgmę ims šaknimis iš už šiltnamio ribos. Taip pat mulčiavimas naudojamas ne tik dėl drėgmės, bet ir dėl maisto augalams, dirvos struktūros ir kt. Taigi, pasiteisins ne tik dėl laistymo.

Pieva vėjo nebijo, daržui kaip suprantu negerai. Nupučia CO2. Kaip darže įrengtame laukuose sumažinti vėjo žalą?

Pievoje vėjas praeina paviršiumi ir tarp žolstiebių nelenda, nes jie tankūs. Daržoves irgi reikia tankiai sodinti pramaišiusi su vietiniais augalais, tada turėsim tą patį efektą – vėjas pūs viršuje, o prie šaknų nepūs. Taip pat galima stabdyti vėją krūmų juostomis ir toliau nuo daržo augančiais medžiais. Taip pat prie pat šaknų vėją stabdo mulčius. Iš dirbtinių dalykų galima naudoti dirbtines užtvarėles, bet kaip suprantate, tada jau bus nelabai gamtiška. Taip pat galima įgilinti lysves. Tada vėlgi mažiau pūs.

"Norėdami, kad mūsų medeliai ir krūmai gerai augtų, turėsime sukurti jiems artimas miškui sąlygas, t.y. jokios žolės, lapų mulčias, jokio vėjo, santykinė oro drėgmė didelė... Jei suteiksime tokias sąlygas, medeliai puikiai augs."

Gaunasi sušluojam lapus aplink medžius stengdamiesi nurungto žoles. Bet ar taip įmanoma vaismedžių sode. Lapų tuks manau. Ar galima ir šieno dėt? Ar galima kitaip nurungti žolę? Ar nebūtina ją nurungti, gal svarbu tik sumažinti? T.y. kiek lapai nurungs tiek pakaks?

Ne. Nesigauna, kad sušluojam lapus po medžiais. Gaunasi miškas. Miške niekas nešluoja lapų. Be to, mums ne tik lapus reikia apgyvendinti medelių mitybinių šaknų zonoje. Dar reikia ir vėją stabdyti, šešėlį mesti ant kamieno ir žemės, santykinę oro drėgmę keisti, o šiuos dalykus jau daro ne nukritę lapai, o tankus medelių sodinimas. Žinoma, galima ir dalines technologijas naudoti, t.y. vien lapais medelius apmulčiuoti arba vien šienu mulčiuoti arba suarti aplink medelius ir auginti ten daržo kultūras. Dalinės technologijos irgi padės, bet ne taip gerai kaip jų visuma. Bet naudokit ir dalines technologijas. Konkrečiai žolę nurungti galima ją suariant, ją uždengiant kartonais ar lapais, pasodinant šalia ne varpinius, o lapinius augalus, tankiai susodinant medelius ir krūmus. 

Ketinu sodinti naują sodą. Kaip patartumėte ji formuoti (eilėmis, zonomis)? Kaip medelius prižiūrėti? Kaip mulčiuoti?

Priklauso nuo jūsų norų ir galimybių. Geriausias variantas – padaryti sodą panašų į mišką. Jei to negalite sau leisti, tada galima paprastai sodinti ir mulčiuoti. Zonavimas padės augalams apsidulkinti. Net savidulkės obelys geriau dera, jei šalia auga kitos obelys. Ir beveik su visais vaismedžiais ir vaiskrūmiais taip. Be to, zonavimas nelabai išvengiamas, nes vienos kultūros mėgsta kur sausiau, kitos kur drėgniau, vienos molį, kitos smėlį. Kiekvieną sodą reikėtų priderinti prie esamos aplinkos ir prie šeimininko.

Ar galima sodo ir daržo sintezė? Ar šių zonų nesutaikyti ir nederinti?

Yra tarpinių kultūrų, kurios gali augti ir ten, ir ten. Iš jų galima daryti sintezę. Bet absoliuti dauguma daržo kultūrų yra atviros vietos organizmai ir dauguma sumedėjusių augalų yra miško organizmai. Sintezė galima dideliame plote kur imituoji atvirą nešešėliuotą miško aikštelę miško apsuptyje. Štai ten ir vėjas nepučia ir saulės pakanka.

"Daržas turi būti numulčiuotas, kad mikroorganizmai turėtų ko valgyti ir dirvožemio temperatūra būtų žemesnė (tada kondensuosis drėgmė)."

Žemesnė temperatūra nenulems vėlesnio derliaus?

Vėlesnio už ką? Už šiltnamį beveik visada bus vėliau, už pakeltą lysvę irgi, vėliau už gamtą nebus. Jei lyginti su tradicine žemdirbyste, tai kai kurios kultūros dėl šaltesnio dirvožemio atsilieka pradžioje augimo, bet paskui pasiveja. Praktikoje nepastebėjau, kad dėl mulčio būtų kokių nors problemų su derliaus vėlavimu.

Jei tikrinant po mulčiu randame sausą žemę tai laistyti nereikia? Storiau mulčiuoti?

To neturėtų būti. Žemė po mulčiu visada turėtų būti drėgna. O jei atsitiko, tai žiūrėkit pagal situaciją. Jei įmanoma nelaistyt, tai nelaistom, jei neįmanoma, tada palaistom.

"Gamtinėje žemdirbystėje laikysime, jog kokybę kuria ne tik mikroorganizmai, bet visa ekosistema."

O kokio dydžio plotą jau galima laikyti ekosistema...?

Ekosistemų būna visokių. Pati didžiausia ekosistema yra visa Žemės gamta. Tačiau galima išskirti ir mažesnes ekosistemas – ežero ekosistema, miško ekosistema, pievos ekosistema, plynaukštės ekosistema, prūdo ekosistema. Kai kurie vabzdžiai skrenda tik pusšimtį metrų. Jie gyvena tokio dydžio ekosistemoje. Vilkas turi didelę teritoriją ir gali kirsti keletą skirtingų ekosistemų. Mažos ekosistemos silpnesnės. Kuo didesnė ekosistema tuo geriau. Hektarais nenusakysi. Kuo didesnė, tuo geriau, kuo intensyvesnė, kuo daugiau ryšių, kuo ilgesnės mitybinės grandinės – taip pat tuo geriau.

Ar labai skiriasi gamtinės žemdirbystės principai nuo sklype esančio dirvožemio sudėties.

Principai tai nesiskiria, bet jų taikymas skirsis. Molis stabilesnis, jis lėčiau įšyla, bet lėčiau ir atvėsta, todėl pavasarį jį galima labiau pašildyti su saulute ar tamsiu šlapiu mulčiumi. Smėlis labai greitai įšyla, bet labai greitai ir atšąla, jei dideliuose plotuose, tai tą pačią dieną moliuose nebūna šalnos, o smėliuose būna. Drėgmė ir augalų maisto medžiagos geriau užsilaiko molyje, o smėlyje drėgmė lengvai dingsta. Smėlis orui laidesnis. Esmė tai nesiskirs – mulčiavimas, tankus sodinimas, bet skirsis, pavyzdžiui, mulčio storis. Negaliu pasakyt – smėlyje darykit tą, o molyje tą. Visi smėliai skirtingi, moliai skirtingi (reikėtų sakyti priemoliai ir priesmėliai, bet trumpinam), aplinka skirtinga ir visada reikia derintis prie esamo sklypo, o ne prie bendrų dėsnių. Be to, kai kurios kultūros geriau auga smėliuose, kitos – moliuose. Bet čia ne principuose esmė. Tiesiog daržovės mėgsta tam tikras sąlygas ir reikia joms jas suteikti. Smėliuose geriau augs morkos, bulvės, svogūnai; moliuose – burokėliai, kopūstiniai, salierai. Tai nereiškia, kad smėlyje negalima užauginti burokėlių ir kopūstų, galima, tiesiog sunkiau, mažesnis derlius. Kol kas jums nereikia nieko papildomai žinoti apie smėlius. Kai imsim dėliotis daržus, va, tada jau galima bus konkrečiau bandyt šnekėt, nors, vėlgi, svarbiausia konkretus sklypas, konkrečios sąlygos ir praktika parodys geriausiai.

GŽ idėja skamba gerai, bet mane labiau domina praktiniai aspektai. Pavyzdžiui, kaip laukinėje pievoje gali įsitvirtinti man naudingi augalai? Sekant GŽ įdėjom, užtektų išbarstyti sėklas pievoje ir turėsime derlių, tačiau praktika rodo, kad to nebus. Augalai yra nukonkuruojami pievos ir arba jų nebelieka, arba jie būna labai menki.

Ar GŽ tikslas yra naudoti tik tokius augalus, kurie gerai derės Lietuviškoje pievoje? Ar tai reiškia, kad turime atsisakyti, bet kokių augalų, nesugebančių konkuruoti su pievos žolėmis?

Ne, barstyti sėklų GŽ nesiūlo. Pirma, kultūrinės sėklos nepakonkuruos su vietinėm žolėm ir prapuls arba užaugs labai mažos. Antra, susiformavusios sistemos nenori įsileisti nieko kito. Stipri pieva nepriims, net jei prisėsit vietinių laukinių augalų. Nes nišos jau užimtos. Sudygs tik tos sėklos, kurios nukris į pažeistą vietą – stirnos kanopos duobutę, šerno praardytą vietą, lapų kur daugiau prikritę, kurmiarausį ir pan. Arba į laimingą vietą. Silpna besiformuojanti pieva lengviau priims naujokus, nes joje laisvų vietų dar yra, pieva dar formuojasi ir bando užimti kiek galima daugiau nišų.

Tobuliausias variantas ir gamtinės žemdirbystės tolima siekiamybė – rankiojimas. Gamta sodina vietinius augalus, o mes tik susirenkame. Kažkada taip žmogus mokėjo. Dabar mes taip nemokam gyventi. Mums reikia kultūrinių augalų. O kultūriniai patys neauga. Todėl mes eisime į kompromisus – auginsime nevisai gamtiškai, bet užtat derlingas kultūrines daržoves. Tačiau turėsime tikslą tolimą – išgyvenimą iš gamtos ir kiekvienais metais stengsimės kokią kultūrinę daržovę pakeisti laukine, pavyzdžiui, salotas pakeisim garšvomis, dilgėlėmis, kiaulpienėmis ar pan., grybus – varnalėšų lapkočiais. Ir gal kada nors tolimoje ateityje taip pakeisim savo dietą, kad liks tik laukiniai augalai. Štai tada nereikės nei sėti, nei prižiūrėti. Arba bus galima sėti, kad daugiau turėti labiau patinkančių augalų po ranka, kad nereikėtų toli eiti rankioti.

O kol norime burokėlių ir pomidorų, tol teks eiti į kompromisus su gamta. Neteksim kokybės šiek tiek, bet užtat būsim sotūs. Kompromisas – dėsim didesnį mulčio sluoksnį nei gamta deda. Ravėsim arba lankstysim trukdančias žoles, kai kurioms pakelsim dirvą, pavyzdžiui, agurkams, kai kurias teks netgi laistyti, pavyzdžiui, ridikėliai, jei sodinami pavasarį.

Kaip pasirinkti tinkamiausią vietą daržui (slėnis, pamiškė ir pan.)? 

Paprastai sklypas padiktuoja vietas. Daržas turėtų būti arti namų ir visada apšviestas saulės. Jei taip nepavyksta, tada galima skaidyti daržą į du – dažno naudojimo ir ilgai augančias nedaug priežiūros reikalaujančias daržoves. Pirmus sodinsim prie namų, o kur nedaug priežiūros – toliau nuo namų. Taip pat gali padiktuoti vietas kultūros. Jau rašiau – vienoms tiks molis, kitoms smėlis. Daugeliui kultūrų reikės pilno apšvietimo, kuo daugiau šilumos, kuo mažiau vėjo, pakankamai drėgmės – štai tokių sąlygų ir ieškokite savo sklype.

Ką šalia ko auginti? planuoju kitais metais sodinti tuos pačias rūšis paskirstęs etapais, kad viso derliaus nesulaukčiau vienu metu. tai teks išdalinti daržą kaip šachmatų lentą ir turbūt sunku bus laikytis, kad šalia augtų tinkami augalai. Kol kas nesilaikiau jokios tvarkos, tai svarstau kokį tai rezultatą duotų.

Gamtinėje žemdirbystėje beveik nesvarbu ką šalia ko auginsite. Tiesiog sodinkit kaip jums patogiausia. Nesvarbu ką prie ko sodinti, nes pas mus nuo kenkėjų ir ligų gina ne viena kultūra kitą, o ekosistema gina visas kultūras. Todėl nelabai svarbu kur ką sodinsi, ekosistema gins viską ir visur, ir nuo visų ligų ir kenkėjų. Vėliau gal išsiplėsime šiuo klausimu.

O dėl kultūrų sodinimo įvairiu laiku, tai nedaug yra kultūrų, kurias galima skirtingu laiku sodinti. Yra kurios auga visą šiltą sezoną, tai jų nepastumdysi, pavyzdžiui, salierai, pomidorai, pupos, pupelės; yra kurios reikalauja atitinkamų sąlygų, pavyzdžiui, ridikėliai, juos arba pavasarį arba rudenį. Roputes ir ridikus įvairius galima skirtingu laiku sėti, bet ne visus, kai kurie augs tik ant rudens. Morkos sėjamos vasarai ir žiemai, bet čia kitas principas nei tą patį užsiauginti anksčiau ir vėliau. Šparagines pupeles žemas galima sėti anksčiau, paskui po kelių savaičių ir dar kartą po kelių savaičių, bet efektyviau pasėti žemas ir aukštas. Kol aukštų nėra, tai valgai žemas, o kai jau užauga aukštos, tai žemų daugiau nereikia sėti ir neapsimoka, nes aukštos – derlingesnės.

Kokius augalus auginti kraštuose, kad būtų kaip barjeras piktžolėms ir kitiems nepageidaujamiems augalams, kurie auga šalia?

Vėją stabdys aukšti augalai – saulėgrąžos, kukurūzai, topinambai, pupelės, pupos, žirniai. Velėną gerai uždengs ir naikins – moliūginiai, taip pat juostomis tankiai susodintos pupos, pupelės ar bet kas tankiai susodinta ir mulčiuojama atskirs stiprią velėną nuo daržo. O jei pačioje lysvėje, tai siūlau nesicackinti su skirtingais augalais. Trukdo piktžolės, tiesiog šalini. O vienalytę kultūrą lysvėje patogiau prižiūrėti, nei dar įkišti augalų, kurie, neva, turėtų kažkuo padėti.

Vėlgi tie barjerai ir šešėliai projektuosis konkrečiame sklype. Negalima išdėstyti nematant sklypo. Nebent jis visai lygus ir plyname lauke.

Nuo ko pradėti planuoti sodą? 

Planuoti reikėtų visą sklypą, nes jei užimsi daržo geriausią vietą su sodu, tai paskui negalėsi perkelt. Todėl pradžiai – prūdas, namas, paskui sodas ir daržas, na, visa strategija bendroji. O jei šiaip, ne gyvenimui, o atskirai sodą planuoti, tada pradėti nuo poreikių. Susirašai kiek ir ko reikia. O tada dėlioji pagal kultūroms reikalingas sąlygas. Aišku pradėti reikėtų nuo didelių ilgaamžių medžių, nes krūmą tai ir persodinti galima jei nepatiks, o medžio jau neperkelsi. Kita vertus, krūmai duoda derlių jau pirmais antrais metais, taigi galima pradėti nuo jų, valgyti derlių keletą metų ir ramiai planuotis sodą. O šiaip šeimai nedidelio sodo reikia. Jei tradicinio būdo sodą (ne miškinį sodinti), tai susiplanuoji per žiemą ir pavasarį per dieną ar tris pasodini visą iš karto.

Į klausimus atsakė: Laimis Žmuida